cia kada sukisau visas nuotraukas is Ukrainos i albuma - toki meskos spalvos. visos labai nekokybiskos ir taip nutolusios nuo manes: ta audeja, kur gyvena kalnuose uz Sevcenkos posukio, paskui Andrejus Lvovos medicinos muziejuje, Nervesa su Sergejum metantys lekste vidury tramvajaus, Krymo jogu stovyklavietes lauzas, Krymo kico muges ir Lenino paminklai, Katios mociutes dvaras netoli Lvovo su elniu kilimais ant sienu ir molinis Bogdanas, paskui darzelis su priesistoriniu grybu skulpturomis, paskui mes bute su bugnais ir saltomis ugnelemis arba padvaluose, kur is mozaiku sudelioti didvyriai, kosmonautai ir delfinai - kelias isveda prie Juodosios juros, Sergejus tada turejo vyno, o knygyne nusipirkome Pelevino, senis siule fotika, Ivan Kupalo lauzai, Grisa is Kijevo ir milicininkas ieskantis trauklapio, kad sustabdytu nykscio krauja, skinai dudoriai, gejus is Maskvos, paskui Aleksejus is Maskvos, kuris papuole i koma ir pries pora metu jo 5 eiles dedes seimoje, Koroliove, kurio nera zemelapiuose, nes ten buve slaptos karines kosmines bazes, sutikau Naujaka - pati liguisciausia per visa gyvenima, karocia, ta praeitis tunka kaip balandis, pagurklis pilneja, eina laikas, dabar banalybes sneku, bet kaip viskas keista.