Pagal lakšto kontūrus lapai skirstomi į šias grupes:

apskriti - visomis kryptimis vienodo skersmens (pvz.: drebulė, gailioji dilgėlė, vandenplūkis);
elipsiški - taisyklingos elipsės formos, jo ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, bukais arba truputį smailėjančiais galais (pvz.: šaltekšnis, vyšnia);
kiaušiniški - pailgas, pamatinė dalis truputį platesnė (pvz.: kriaušė, mėlynė);
atvirkšiai kiaušiniški - lapo viršutinė dalis platesnė (pvz.: juodalksnis, raktažolė);
širdiški - apačia širdiškai įlenkta, į viršūnę smailėjantis (pvz.: liepa, alyva);
inkstiški - pamatinė dalis širdiškai įlenkta, viršūnė buka, lakšto plotis didesnis už ilgį (pvz.: pipirlapė);
skydiški - lakštas apskritas, lapkotis prisitvirtinęs ties lapo viduriu (pvz.: nasturtė);

Linijiški lapaipleištiški - smailiu galu aukščiau vidurio platesnis, į pamatą pleištiškai siaurėjantis (pvz.: žalčialunkis);
kastuviški - panašus į pleištišką, bet buku galu, o link lapkočio siaurėjantis (pvz.: saulutė, pavasarinė raktažolė);
rombiški - į abu galus smailėjantis, ties viduriu plačiausias (pvz.: karpotasis beržas);
strėliški - viršūnė smaili, pamatinė dalis giliai įlenkta, iš šonų su dviem žemyn einančiomis skaiutėmis, panašus į strėlės galą (pvz.: papliauška, dirvinis vijoklis);
ietiški - viršūnė smaili, o pamatinė dalis su dviem statmenomis į šonus nukreiptomis skiautėmis, primena ieties galą (pvz.: smulkioji rūgštynė, ietinė balandūnė);
lancetiški - pailgas, į abu galus smailėjantis, jo ilgis 3-4 kartus didesnis už plotį (pvz.: gluosnis, siauralapis gaurometis);
vamzdiški - ilgas ir apvalus, bet tuščiaviduris (pvz.: valgomasis svogūnas);
linijiški - ilgos juostelės pavidalo, lygiagrečiais kraštais (pvz.: migliniai, viksviniai). Pav.
spygliški - ilgas, plonas, panašus į adatą (pvz.: eglė, pušis);
žvyniški - trumpas, platus, prie stiebo arba šakelės prisišliejęs (pvz.: tuja).