Turiu viską, tik neturiu televizoriaus. Kai šios savaitės pabaigoje jį įsigysiu, užsimanysiu dar ko nors tik dėl žmogiško poreikio ir pomėgio įsigyti.

Dar namie norėčiau voveraitės, kuri sėdėtų ir klausytų, kai skaityčiau jai Jaroslavo Melniko apsakymą "Skambink man, kalbėk su manimi".

Vienas žmogeliukas sako, kad neduok Dieve, man Vilnius pasidarys per mažas - tada lėksiu į Londoną? Paryžių? Dievagojuosi, kad ne, bet kas čia mane supras? Kita vertus, niekada nebėgu iš vietos, kurioje manęs dar kažkam reikia ir esu prie ko nors prisirišusi. O čia esu. Todėl ir dievagojuosi.

O šiaip tikiu, kad svarbiausia gyvenime atsitiktinumai. Tik jų dėka kažkas dar pasikeičia.

Stabilizuojanti
V.