tik ka pabudau, dar visa apdujusi. kartais labai malonu but nepriklausomai nuo zadintuvo diktaturos. sapnavau visa eile slykstyniu: pradzioj buvo kazkokia vieno kaimelio incesto tematika, paremta max ernst piesinias, pabudusi vidury nakties nusipurciau, virs galvos kabojo menulis.
ryskiausiai pamenu kita sapna. atseit matau virs lukiskiu aikstes skrendanciu kobra, bet ji tokio didumo kaip koldra, storumo sulig foteliu, visa dryzuota kaip tigras, bet zinau, kad tai kobra. as ja pamatau skrendancia ir amo netekusi stoviu i dangu uzvertusi galva. tada atsiranda natalija is musu akademijos (ten kur studijuoju) videotekos ir sako, kad negalima negalima negalima. nezinau, ko negalima, bet as isistebeilejusi i ta kobra. ji staiga sliupteli vidury aikstes ir virtusi i ruzava, kone permatoma kiaule pasileidzia i mano puse. tarp musu isauga didziule tvora, kiaule inirtingai lipa, as persoku/perskrendu kliuti ir atsiduriu kitoje tvoros puseje, ji vel lipa - is akiu suprantu, jog nirsta, kad ziurejau i ja be amo ir pirstais rodziau.natalija turbut norejo pasakyti, kad negalima pirstais rodyti. salia atsiranda kotryna, kuri sako neerzink jos, nes kiaules ne tik, kad skraido, bet ir vaikus sueda, jeigu tvarte palieki. daugiau nepamenu.
paskui sapnavau kaip su didziule kuprine keliauju per labaratorijos labirintus - tuscias, sterilias medicinos studijas.cia turbut mano gyvenimo kelio metafora, ar kaip?