tik ka pabudau, dar visa apdujusi. kartais laba malonu but nepriklausomai nuo zadintuvo diktaturos. sapnavau visa eile slykstyniu: pradzioj buvo kazkokia vieno kaimelio incesto tematika, paremta max ernst piesinias, pabudusi vidury nakties nusipurciau, virs galvos kabojo menulis.
ryskiausiai pamenu kita sapna. atseit matau virs lukiskiu aikstes skrendanciu kobra, bet ji tokio didumo kaip koldra, storuvo sulig foteliu, visa dryzuota kaip tigras, bet zinau, kad kobra. as ja pamatau skrendancia ir amo netekusi stoviu i dangu uzvertusi galva. tada atsiranda natalija is musu akademijos (ten kur studijuoju) videotekos ir sako, kad negali negalima negalma. nezinau, ko negalima, bet as isistebeilejusi i ta kobra. ji staiga sliupteli vidury aikstes ir virtusi i ruzava, one permatoma kiaule pasileidzia i mano puse. tar musu atsiranda didziule tvora, kiaule inirtingai lipa, as persoku ir atsiduriu kitoj tvoros pusej, ji vel lipa - is akiu suprantu, ji nirsta, kad ziurejau i ja be amo ir pirstais rodziau. salia atsiranda kotryna, kuri sako neerzink jos, nes kiaules ne tk, kad skraido, bet ir vaikus suvalgo, jeigu tvarte palieki. daugiau nepamenu.
paskui sapnavau kaip su didziule kuprine keliauju per labaratorijos labirintus - tuscias, sterilias medicinos studijas.