... O kojom sieksiu dangaus. Plaukai visdar sujaukti, vadinas niekas nepasikeitė. Neturėjo keistis. Tada nutyla visi, net žiema nutyla, rudeniu apsimeta ir užuot skelbus snaigių karą lengvai plauna veidą lietučiu. Nutyla mano vyrai ir jų moterys. Net jų vaikai nutyla. Tam, kad  klausytis. Ko?
Aš nekuriu. Man tiesiog patinka rašyt... Ir šnekėt patinka. Patinka kai manęs klausos vyrai ir pavirtę moterimis pradeda mylėti ausimis. Ir tas jausmas beprotiškai malonus- kai apkabini draugą. Nes su juo nežaidi. Nesugebėtum žaist, nes abu  į vienus vartus mušam, vienas kitą pridengiam, o poto ir prisidengiam viens kitu. Tam ir keturių metų užtenka. Arba metų tylėjimo.
Patinka man, kai vyrai žiūri į mane o aš žiūriu jiems per petį. Patinka kai palieka, nes bijo būt palikti. Ir bėga į kitą pusę, nes neturi tiek drąsos, kad pripažintų tiesą.
Kartais besišypsant tarp dantų šmėkščioja aguonų grūdeliai. O kartais dantis pasitepi milteliais. Tada išbala taip ir toliau gali rankiotis grūdelius, kad šypsena natūralesnė būtu.
Įmingu tik paryčiais. Ir miegu neilgai, nes miegas neduoda nieko, kai miegi vienas. O dviese kotais nesimiega.  Ypatingiems asmenims leidžiu save vadinti Linkia. O kiti geriau kai manęs tiesiog nemato, nes esu piktas žmogus ir loju kaip šuo. Pati sau uodegą pakeliu, bet toli gražu neesu katinas, todėl su katinais man ir nesiseka.
Patinka, kai mano vyrams neabejingos moterys prašo manęs pagalbos. Galiu nepadėt. Ir nepadedu. Tada jos žiūri ištysusiais veidais, o aš jau išmokau ir abejingai nusišypsot joms.
Gerai vaidinu. Ypač kai nereikia. Moku net apsiverkt. Tik tada, kai gaila savęs. Apie kitus negalvoju. Tik kartais. Ir tik apie vienetus. Branginu laisvę, o dar labiau tuos, kurie moka ją taktiškai  suvaržyti, o šiaip dievinu netaktą. Ir grubumą. Grubius vyrus, o ypač tuos, kurių man pavydi mano draugės. Esi šėtonas. Kolkas mažas, bet pažadu augt. Esu kiek įmanoma maximaliai netobula. Ir tuom traukiu žmones. Kai išgeriu apie tai bent šešiasdešimt sykių pasakau bent pusei svieto. O šiaip negeriu. Jau nebe. Kartais. O tada labai smarkiai. Nekenčiu savęs už tai, kad esu velniška egocentrikė ir taip smarkiai save myliu. Esu idiotė. Aš.
Ir visdar šypsaus su tais velnioniškais aguonos grūdais tarpdanty. Man galima. Man viskas galima.