Klampus tas pabuvimas žodžiu „kai“
Sudraskantis skrydžius svaigius ir lieptą
Virš sraunumo ,pakibusį paleidžiantis
Lengvai ir lieka audros, tavo nebylumas
Tamsa kliūtim ir šlapdriba šiurkšti
Uždengianti salas vienas lyg metai
Imi, semi variniai kibirais smilksti
Dėlioji skausmą į kišenes. Tuo plikledžiu
Aušrų, sargu piemenių nedabotų ir
Neišauklėtų tarnu ,būni ir su manim,
Ir su manim išduotas.