Dilgėlė

Apkandžiojus sapnus dantytais lapais,
po mėnuliu sode akis atmerkė dilgėlė:
nubėgusio berniuko padai pienu kvepia-
plaukeli, po oda užlūžęs – netylėk

mieste, kur magnetais prekiauja rinka,
vieninga lyg kėdžių plastmasė palei kavines,
kvartaluose kur niekas nieko neištinka -
nebent išsižadėjimas visų vardan savęs.

Nuo ryto sukasi galva, ant kelių- Idiotas,
ropoja greitai venom skruzdėlių rūgštis: 
gyvenimas- šleikštus, gyvenimas- sparnuotas
kurį Achilas sau iš kulno iškrapštys.