Apkandžiojus sapnus minkštais dantytais lapais,
smėlynuose melsvas akis atmerkė dilgėlė:
nubėgusios mergaitės padai pienu kvepia-
plaukeli, po oda užlūžęs – nepasigailėk

manęs mieste kur magnetais prekiauja rinka,
vieninga lyg kėdžių plastmasė supus kavines...
mieste kur niekas nieko niekad neištinka -
nebent išsižadėjimas visų vardan savęs:

man sukasi galva, ant kelių- Idiotas...
Ropoja svaigiai venom skruzdėlių rūgštis: 
gyvenimas- šleikštus, gyvenimas- sparnuotas
tuščiavidurį stiebą nuo nematomų žiedų atkirs.