Tu būki mano medžiu. Meldžiu.
Jau saulė leidžias, naktis arti.
Jei tu galėsi būti medžiu,
Aš lizdą susuksiu tavo širdy.
Neklausk, ar ilgam. Atsakyti sunku.
Širdis - kaip linguojanti vėtroj šaka.
Ar maža nulūžta per audrą šakų?
Ar maža paukščių pašauna kulka?
Tu - mano namai. Aš - tavo namai,
Tegu ir be stogo, be sienų, svarbu,
Kad, jaukų prieglobstį radę, ramiai
Praleistume rudenio naktį abu.
Nes nieko kraupesnio pasauly nėra
Už vienišumą, kai staugia audra.


(A. Baltakis Saulėlydžio sonetas )