Helovynas - labai keistas metų laikas. Jis kalba apie vėjus ir tai, kad keičiasi. Apie tylą už durų ir tylą vidury Stokholmo. Kai krenta lapai
Tai buvo toks sunkus ruduo
ir purvo iki keliu
Kai negalejau tau neduot
net obuolio kasnelio
visi lapai krenta į delnus. Į niekada nesušylančius delnus. Kai trūksta tik trupučio. Medus su arbata. Ir atvirkščiai.