vanduo vaikštinėja baltais buto vamzdžiais-
sakytum mėnulis nebuvo sustojęs
ir gulinčiam puokštėse ėjosi sklandžiai:
po rūkana paslėpė tuštumą skardžiai,
kregždutė - į molį suskirdusias kojas.

Nuo Viešpaties skyrusios likusios raidės
daugiau neberūpi - tau šviečia Omega!
Aptikusiam Pradžią ir Pabaigą skleidžias
nežinomos prasmės: aplenkdamas miegą
iš gretimo kambario vaikas atbėga-
mus reiškiantis žodis - gražus ir apsvaigęs...