vakar Meno skaitykloje apsistačiau siurrealistų albumais ir vėl viskas atsinaujino. išlėkiau už galvos susiėmusi, nė nepastebėjau, kaip buvau apvogta.
Max Ernst pačiutė - Dorothea Tanning- tapo iš grindų augančias pinavijas ir chtoniškus alijošius, kurie gličiomis kuokomis kabinasi į ant parketo šėlstančių mergyčių kaspinus, Magritte mergaitė iš "Malonumo" perkanda paukščio kaklą ir kraujas įsikuria
ant baltų kalnieriukų - ji yra nuopolį patyrusį Ieva, nekaltybę praradusi Teklė; Venera miega II pasaulinio karo traukinių stotyje, aplink ją šoka skeletai arba rymo pastelinių spalvų slaugės.
susitikau pažįstamą R. iš mokyklos ir paauglystės laikų. susitikome vėlai vakare. R. pasakojo apie tuos pusę metų praleistų Turkijoje ir bastymąsi po Sirijos dykumas, ėjome drėgna, nevaikštoma Vilnelės pakrante iki pirmos pelkės.
gerai nykstelėjau koją.
kitoje upės pusėje laukė A. - su A. supažindino R.
A. savaitgalį turi prajodinėti ir pravaikyti ristūną; pasakojo apie kanapes: kad būna kanapės patinai ir kanapės patelės; ratu keliavo kaulinė pypkė.
šiandien ryte kambaryje pastebėjau išdžiaustytus stringus.