Nė iš niekur krinta lašai sūrūs. Popierius raukšlėjasi.  Šlykštus skonis širdy. Per vidurį krutinės. Ne kairiau ar dešiniau.
Nelija ir snigt nesiruošia. Ir net jei vėjo kryptis pasikeistų, veidas lišdėtų ir malūno nepaliktų. Nekovotų. Ne dabar. Nes nežinau ar išvis verta. Gal tikrai reikėjo tada numirti. Nebūtų reikėję gyventi nuo užtemimo iki užtemimo...