Man pačiai koktu nuo to, nes JAU esu iškrypėlis arba šiaip sergančio kraujo sandėlis, kuriame viskas sustoję, sergu patosu ir to pačio per tą patį galvojimu, man niekas neįdomu, šiandien ryte virš lubų pakibęs emliuotas kibiras ant manęs išpylė grybieną, tolumoje bliovė kapote uždaryta avis – gal tai aš? vis iš atminties požemio pompuoju tas pačias kačių galvas, išeinu į gatvę ir iš už posūkio neišnyra niekas, 17h vietoj relax time su biskotomis slankiojimas po knygynus ar kojiniu krautuves, išgeriu antibiotiką ir ant viršaus morkų sulčių, nes saugau kepenis, nežinia kam nusikerpu plaukus, atrodo, bet ką atiduočiau, kad vėl būtų ankstus rytas prie tos Mandaraki motociklų aikšelės ir galėčiau kosėti į jo dryžuotus marškinius arba klausytis istorijų apie 25 dienas iš skruostikaulių tekantį kraują ir su išrauta stalo koja mušti į grindis – miegančių kaimynų lubas; arba kad Fotis pliaže dainuotų “ANties” “Bedarbius”, aš net į Simonės baržą sulysčiau įkvėpti skorbuto, duočiau 5 Kata Janiui ir su Kotryna pasidalinčiau kinietiška višta, Vovos paklausčiau “kak dela”, vėl kratyčiau galvą “Selinyje” arba gurkšnotume man taip šlykščią metaxa po medžiais ir sveikinčiausi su visais mokytojais ir studentais, kaip gaila, kad palikau taures anuose namuose – dabar negyvai užmyluočiau.

"i found the way to make you free - kill that sound!"