Aš delnu lengvai pasukau jo galvą ir prisitraukusi arčiau į ausį kalbėjau apie raudonąjį vyną, kurį aš gėriau dieną prieš. Sakau jam, šis vynas nudažė man lūpas. O jis, veidu paniręs į plaukus, kvėpavo mano aromatu. Garsiai grojo polka. Jis nieko neišgirdo turbūt... tik nusišypsojo ir įpylė sklidinai. Po to žaibiškai įsisiurbė į lūpų kamputį. Jei taip ilgiau – atsidurčiau jo skrandyje.


mhm