MėJBijau nelaimingų,dievaži bijau.Žvelgdama i juos suprantu,kad vilties nėra.Kaip ir man.Žvelgiu į jų drėgnas akis ir noriu bėgti,sleptis,kad tik nesimatytų,kad manosios tokios pat.Lengviau gyvent tarp laimingų.tada matai viltį,kišenėjė būna tikėjimas,kad viskas bus gerai,kad gali pasisekti.Žvelgiu ir netikiu.
Kartais atrodo,būtų paprasčiau išvažiuoti,išnykti,tapti permatoma.Tik ta tuštuma.Ji taip slegia.Kaip ir depresija-nėra priežąsties,bet skausmas yra,ir toks tikras.Atrodo,galėčiau pasakyti,kuo jis kvepia ir koks jo vardas.
Nieko lengvo nėra.Gal to ir nereikia?Svarbiausia tikėti,nors kartais taip sunku.Blogai,kai tikslai pasiekti,o tie,kurių nepasieki,tampa neberiekalingi ir pamiršti;kam tu atėjai ir kodėl išeini.Paguoda viena-bus pabaiga.Vienaip ar kitaip.Svarbu,kaip į visa tai pažvelgsiu.truputi prisimerkus,pavargusi ir tylinti.Mano silences visada buvo įspūdingoas ir gąsdinančios.Nors jsoe visada gausu blaivaus ir šalto proto.Žinau,kad išjungsiu ta "your eyes only" ir eisiu ilsetis.Ateis laikas.O dabar-slogi ramybė.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |