Iš žaibišku greičiu artėjančio toli,
regėjau seną žmogų, spardomą ant žemės,
pabirusius jam iš burnos baltus paukščius,
eilėraščiu, apsileidimais, žiogo mintimi
bergždžiai beldžiaus į uždarytus langus - degė
asfalto upė, plukdžius dobilus šiurkščius.

bridau akis įbedęs į raudoną dugną,
Cherono negyva ranka irklavo smėlį,
o žuvys rijo išbarstytas monetas  ....