Kūnu perbėga pasišokinėdami skausmo piršteliai.. Akimis nuvilnija sūrios ir sunkios bangos... Krečia... Tampo... Nepaleidžia.. Kas prašė laikyt ir skaudint? Išdidžiai iškėlus galvą, drėgnomis akimis žiūrėdama nakčiai į akis, virpančiu kūnu pasisukusi į skausmą atsakau: AŠ. Tu tyliai nusikvatoji man už nugaros, tačiau tylėdamas prabyli kūnu: apkabini, paglostai, nušluostai kruvinas akis.. Kas iš to? ( sušunku)... Nukrintu ant bedugnės žemės - nesistengi pakelti, tačiau bandai kartu išgyventi.. Laikai silpną ranką, širdyje meldiesi už abu.. Liejasi upeliai, susijungia į jūrą, galbūt vieną dieną išplauks į vandenyną, bet dabar mums tai nerūpi.. Ir vėl naktis, ir vėl iš lėto krentam į svajonių bokštus, šįkart sausi, be sudužusių laivų...ABU...