per sapną
kokia moteriškė
jauna, labai išbalus (vienoj ausy
siūbavo sidabrinis auskaras, kitą
išplėšė sulaukėjusios obels
šaka, čia būta kitados sodybos, dabar
rikiavos daugiaaukščiai, kur pro langą
matai
kitą langą lyg kitą pasaulį), ta moteriškė
bėgo gatve, rėkdama, tiek
tegalėjau suprast: nejau niekados
nematysiu Paryžiaus
(n.miliauskaitė)


julie
