Kai žmogaus nebėra, lieka geri arba blogi prisiminimai. Kokius juos sau pasiliksi? Kvepiančius vasara, saulės nuglostytus ar apkritusius rudenio lapais? Vėjas skverbias į rudenėjančią širdį. Dieve, jei tik suprastum. Jeigu tik suprastum.

Vienas žmogus. Visą gyvenimą vienas. Net jei aplink tūkstančiai mylinčių ir mylimųjų.

Saugau gražiausių akimirkų sniegą. Sau. Kad galėčiau ilgai ir beprasmiškai jas išbarstyti.

Skauda. Skauda. Skauda. Net gelia. O Dieve.
Išgyvent. Išgyvent. Išgyvent dar vieną gyvenimo dieną.