|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovėjom? Prisimeni, kaip negalėjom nebuti kartu? Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorėjom? Aš vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą Kaip kunigas, šviečiantis visas po meilės nakties Ar tu vis dar nori atrast tai, ko nieks nerado? Ar mes susitiksime vėl anapus Mirties? Mes vejamės nuolat nuo mūsų tolstantį Dievą. Ir kartais atrodo, kad nieks nebeturi vilties Bet jei pažiūrėtum aplinkui - vien žydinti pieva Rytojaus nėra, kaip ir jau nebėra praeities Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų [A.M - Saldi.Juoda.Naktis] " Deja, net zvaigzdes nezino, ar ilgai i gyvenima zvelgsite pro rozinius akinius, taciau siuo laikotarpiu busite beprotiskai laimingi, nes isdrysite i sirdi isileisti meile " :) 2006-05-03 19:13
|
  |
šaukiu
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |