vaziuojame i paribi, vaziuojame su Andy, ir bet kokiu traukiniu, bet kiek laiko, ir tada slaistomes, slaistomes be galo. tik todel kad zinai, jog kita ryta pabudes rasi save ten pat, is kur atkeliavai. kad ir ten bus gerai, ir visur kitur bus gerai. tada jautiesi dekingas sau, nes visada gali savimi pasitiketi ir todel ramiai slaistytis. todel kad zinai kur ryte save rasi. kad turesi vel nauja diena. JEIGU turesi. nes si buvo tokia gera, kad galetu buti pabaiga.

tokie zmones kurie daug ruko ir geria gyvena ilgai, o kiti trumpai. bet man tai nesvarbu, as pasiruosusi, mes abu pasiruose, nes viskas taip laikina, o uz savo nutikimus pasirasau. galima deti antkapeli. tik dar noreciau pergyventi savo tevus, kad jiems nereiketu manes laidoti. nes tai butu apmaudu. todel dar kuriu siokius tokius ateities planus. todel dar lyg ir laukia berlynas, portugalija, indija (?). 7ni metai slaistymosi. o tada daug vaiku. daug, tiek daug kad namuose didelis triuksmas, visi rekia ir laksto. tai va o dabar tai ateikit cia STOTY labai skanus ledai ir pardavejas nepiktas, atidariau pavasario ledu sezona, tie ledai tikrai labai salti ir grazus.

JAP!