Reikia ilgai plaukioti ir prisemti akis, kad užsimerkęs prieš
miegą regėtum žydrą dugną, kuris kartu su vandeniu,
skaidriu lyg spiritas, ramintų sielą. Tačiau tokiam danguj
nėra jokios (?) gilybės. O ir siela – vien gelsvas spindulėlis,
kažkas tokio, kam lengva tyliai būti: Ba-Sein-e*.

* Bas (pranc.) – tyliai
Sein (vok.) – būti

N.Abrutytė