Kažko paskutiniu metu pavakare pikta darosi :/
Reik tikriausiai 5val. sulauktos. Tą valandą man visad pakyla ūpas. Nesuprantu kodėl.
Smagiau laukt pavasarį/vasarą. Pasitinku saulę tupėdama ant palangės krašto (mano langai, deja, spokso į vakarus) ir klausydamasi lakštingalų, tupinčių kitoj gatvės pusėj (gaila, kad jos čiulba tik pavasarį).
Nors smagu ir rudenį/žiemą. Bet tik jei būnu pas močiutę. Aš 2-3val. tik pradedu galvot apie miegą, o mano močiutė jau ir atsikėlusi. Vasarą būna dar smagiau: teka saulė, aš spoksau pro langą, o močiutė virtuvėj kepa blynus ir visas butas kvepia obuoliais
Kiekvieną kartą, kai tenka tupėt ant palangės, laukt saulės ir jaust, kaip šiurpsta nuo rytinės vėsos oda, pagalvoju, kad tikriausiai niekada nebūsiu laimingesnė nei tą akimirką, kai pagaliau išvysiu Saulę---

(nekenčiu tokių sentimentalių rašliavų, bet tiesiog kažkas atsitiko.)