per teatrinį dangų, blogai nutapytą, praskrido netikro angelo šešėlis, jis atsargiai mosuoja popieriniais sparnais: jie silpnai prisiūti, jie negali nutrūkti.
lavoninėj numirėlis rėkiamas pabunda. jis sapnavo chirurgo chalatą ir peilį. seselės kambary vakarykštės rožės byra žuvims ant baltų akių. gėlių krautuvėj miega pavasaris. mėsinėj miega raudoni jaučiai. jūreivių sapnuos miega šokėjos. transformatoriuos miega srovė. lunatikas eina iš aštunto aukšto per blizgantį, slidų stiklinį siūlą. jam kiaurai per sielą skrenda peteliškės, ir viena, pavargusi užmiega jo širdy.