Baisiausia man – tamsos pilnas kambarys. Jame gali vykti viskas, o tu nieko nematai. Adomas sklaidydavo tamsą. Žiebdavo savo raudonąją lempą nuskeltu kampu, tamsos likučiai šešėliais lįsdavo po didžiulėm drobėm, atremtom į sieną, o naktiniai drugiai ar kandys blaškydavosi aplink jo akis, kai jis dirbdavo palinkęs prie stalo.