Gimiau?
Nemanau, aš vis dar bebręstanti - dviveidiška būtybė,
žvelgianti bailiom akim į rytdieną, ir nematanti prasmės dabartyje. Ar tikslinga taip slapstytis, (o gal tiksliau egzistuoti), tokioje beprasmėje erdvėjė?
    Pamąsčiau.
Manau, kad neverta gyventi praeitim ir ateitim. Gyvenimas yra vienintelis ir nepakartojamas, gyvenkim šia diena, saikingai jauskim jos teikiamus malonumus, ir žiūrėkime pasauilin plačiai atmerktomis akimis.