Tik dabar supratau, kad aš nieko jau nepasakysiu
Teisingiau ir gražiau nei gyvenimas mano pasako
Už mane. Ir galvoti nuo šiol šventvagystė,
Kad galvot nesunku, kad palenksi sau dangų kaip šaką...
Tik dabar supratau, kad aš pats niekada nežinosiu,
Ko ieškojau, ko siekiau. Ir tik, kai užneš smėlis galvą,
Nepažįstamos akys priplūs mano sielos liūdnosios...
Nepažįstamų lūpomis mūsų gyvenimai kalba...

V.Kukulas, tekstai.lt