Su naktikovais perskėliau dangų vienodą, 
tykesni- susisukę lizdus –man nekrito į akį,
aš ieškojau tavęs vandeny bet sparnuotosios žuvys nematė
ir nematė žaltys, apsivijęs Jeruzalės sodą.

Paryčiais kai laukymėje raudo granatas,
septynbriauniai kristalai per žolę varvėjo -
pratylėjo Narcizas  prie upės atvirtęs į gėlę,
aš pažadinau vabzdį inkliuze – tavęs jis nematė .

Gatvių tarpkojai spjaudės vaikais, internatai
šluostė seiles nuo slenksčių aukštų-  byrant dulkėms,
atstovėjau eilėj prie muziejų ir gultų
atstovėjau didėjančias vyzdžiais - nematė.

Buvęs angelas gėrė kavinėj ataušusią matę,
"Rojaus" menėmis sklaidėsi klimatas dulsvas-
jam pažadėjo grąžinti indėniškas plunksnas -
žaiskim žiedlapiais taip, jis žino kažką, tik neklauskit, ar matė.

Nesiskolinsiu plauko teptukui iš Sibiro lapės,
dažuose iš nuodingo oksido ir drėkstančio molio-
išskalautas nuglaistytas drobes... parodysiu
tik pirma pasakyk kur buvai kaip tau sekės