Čirškesys virš kviečių - man nekrito į akį- su naktikovais drebinau dangų vienodą...
ir ieškojau žemiau - bet nuplaukusios žuvys nematė
ir nematė žaltys, apsivijęs Jeruzalės sodą.

Po lietaus kai laukymėje raudo granatas,
septynbriauniais kristalais per žolę varvėjau,
ir pažadinau vabzdį - po sapno jis nieko nematė,
neišvydo Narcizas savęs, kai atvirto prie upės į gėlę.

Gatvių tarpkojai spaudės vaikus, internatai
šluoštė seiles nuo slenkščių- tarp byrančių dulkių
aš ieškojau didėjančias vyzdžiais -nematė
net sustojus eilė prie muziejų ir gultų.

Buvęs angelas gėrė ataušusią matę,
Rojaus menėmis sklaidėsi klimatas dulsvas,
taip, jis žino kažką,  tik neklauskit, ar matė -
pažadėtas dangis ir  indėniškos plunksnas...

Nesiskolinius plauko teptukui iš lapės,
dažuose iš nuodingo oksido ir molio-
išskalausiu nugalaistytas drobes... "Kaip sekas?
jei užeisiu puodeliui arbatos - parodysiu...