BLOZE eilerasciu rinkinys "ruduo"

XI
galėčiau
nurenginėti numirėlius, skrosti jų
vidaus pasaulį, pilną papūgų ir hiacintų, kalbėtis
su jais apie jų kančias prieš mirtį ir po
mirties grįžti gyvųjų tarpan, tarp eilučių
tarp pjuvenų, tarp sienos ir laikrodžio, po sienų
apmušalais mūsų laukia
neregima karalystė, galėčiau
plauti jų veidus, kvapniaisiais aliejais
įtrinti kojas, kad pailsėtų
išvaikščiotais takais grįždami ieškoti
sodybose, dvaruose, priemiesčiuose, prie geležinkelio
palikto veršio, vakarėjant, artėjant į mus šešėliams
kurie dosnūs, rudeniniai, kaip dideli
sodai kolūkio laukuos, galėčiau
siūti žaizdas, balzamuoti, lyginti
mirusiųjų rūbus prieš pokylį kapinių svetainėje
iš kur jau išskrido mano kregždės, galėčiau
sėdėti jų tarpe atsišliejęs į skaudžią sieną
į skaudžią sielą įsigilinęs galėčiau
išvirsti dūmais iš kamino, pasislinkti
guldant skrodimui, galėčiau
jų neapleisti nelaimėje, būti su jais kartu ir kentėti
šaltį, vienatvę, puvėsį, trūnijimą
kirmėles ir sliekus, nes tai visų likimas arba kremacija
dūmais iš nieko, iš savo burnos, savo popiergalių
viską galėčiau dėl jūsų ir su jumis, tačiau
dabar vėlu, aš grįžau atgal, išspjoviau
mirtį šikšnosparnio pavidalu, ji neša
tau mano laišką, aš dėl tavęs
visko atsisakiau. Nesistumdykim: mirusieji tarp gyvųjų
tylūs ir ištvermingi, liks nepastebėti
amžinybėje, atmetę mirtį, po katastrofos

1980.IX.12.