Apie tai ko dar niekas nematė

Susisukę lizdus romesni man nekrito į į akį-
paukščio klyksmas nuspalvina dangų vienodą:
aš ieškojau giliau bet praskriejusios žuvys nematė
ir nematė  žvėris pasitraukęs į tylinčią olą.

Paryčiais mineralų laukymėj nuraudo granatas,
balkšvo kvarco trikampiai kristalai į purvą panėrę
rado dygstančią žolę -pro rūką jie nieko nematė
kaip nematė laukinis sulfatas atvirtęs į gėlę.

Gatvių tarpkojai spaudžia vaikus- internatai
prisipildo pigios labdaros, tarp pabirusių dulkių
aš ieškojau ilgai padidėjusiais vyzdžiais -nematė
net nustojus judėti eilė prie muziejų ir gultų.

Kipariso mediena ir švytintis plaukas iš lapės
mėlynos uodegos dažuose, gal smiltenio ar molio,
taip kas dieną tapysiu aš tai ko dar niekas nematė
na, ir tau , jei nenori atspėti- parodysiu...