...Ir gyvenu...
Šypsaus
ir nesvarbu,kad tik akimirką...
Ilgiuos
nors ir nedaug,o gal tokia žmogaus dalia...
Žvelgiu
į dangų laukiamą ir mylimą...
tada,kai lūpos tyli-aš
Meldžiuos
tik širdimi ir paslapčia...
Tyliu...
nors ir aplinkui vėja siaučia...
Regiu
nors gaubia tik slogi tamsa...
Mąstau
kai mintyse mintis tik vieną mintį audžia..
Myliu
tai kas jog mintyse viltis ir nežinia...
Tikiu
nors niekad nemačiau....
Džiaugiuos
nos juoktis pamiršau...
Verkiu
net ir tada,kai ašarų nebeturiu...
Ir išeinu
tik žvilgnis lieka šaltas,ilgesingas ir taurus...
Gimiau
Tik nebe žemei,-dangui...
Ir gyvenu
tik jau kitaip,tik jau kitur...