Ant radiatoriaus džiūvantys rūbai užlieja vyro kambarį lytaus gaiva, persipinusia su moters kvapu, žadina prakeikta mano kaip vyro savybę rūpintis moterimi. Ši savybė prakeikta tik man vyrui.
Švelnus nupoliruotų, nudegusių pirštų pajautimas slenka link moters, nedrąsiai liesdamas šešėliu; bijodamas sudrumzti moters nuotaikų šviesotamsą užverčiu akis į dangų, kol žemė pradeda suktis apie Betliejaus žvaigždę, akies obuolio centre. Trūkčioja antakis - Dievo antkaklis vyrui - seka moters šakumą.
Per smėlinį dirvos pašalą vyras keliaują į vienį, kol springti pradeda kankinamas savo sudaiktiškėjusios egzistencijos, kol baigiasi moters neigimo periodas, slėpsiasi už savo minčių nuo gyvenimo, nuodyjamas feministiškos erdvės, iš korios semiasi trokštamo. Kojos pinsis žvelgiant moterims į akis - pranašauja šviesioji dalis, tik vyro ego nepasiduoda.
Žiurkiškai krebžda vaistų plotkelė kišenėje. Kišiu į savo sriaubę tabletes, likę šuns plaukai ant pirštinių primins gaspadoriavimo namuose laikus, kai gyvenimas nemižo su moters katės šeriais. Tada dar bindzinau ant ledyno slydimo masės, plazdant gėlių celafanui, primėmliojau mėnesėtos būtybės paveiktas - mėmiuku likau.