Atrodo, likimas žaidžia.


Per tikrąsias Vėlines buvo taip gera- vaikščiojom tamsoj Bernardinuose, degėm žvakutes ant tamsių kapų... Grožėjomės mirusiųjų miestu nuo koplyčios laiptų. Pamačiau ją iš kitos pusės- net nemaniau, kad jai patiktų tokia patirtis, o kas keisčiausia- pati pasiūlė. Viena nebūčiau ėjusi.

Kokie vis dėlto neperprantami esame...

O vakar kaip prakeiksmas sušlubavo fizinė sveikata. Pakišo koją. Šlykštu.

Ilgiuos jos. Laukiu laiško. Labai...