Aš niekad nemačiau žiemos.
Užaugau šiaurėje, kur vasaros trumpos.
Aš niekad negirdėjau vargonų.
Visus vaikystės sekmadienius praleidau patarnaudamas Mišioms.
Aš niekad nemylėjau moters.
Paskutiniąją mylėjau dar kūdikystėje.
Aš niekad nenusižudžiau.
Vieną dieną norėjau šokti žemyn iš penkto aukšto,
Šaligatviu ėjo nėščioji.
Ar galėjau ją išgąsdinti?
Rašykite man laiškus.
Kaip reikia gyventi?

(ANTANAS ŠKĖMA)