-Nebijok, - tarė vienas iš tigrų. –  Mes tavęs nenuskriausime. Mes neskriaudžiame vaikų. Tiesiog sėdėk ten, kur esi, ir mes papasakosime tau istoriją.
Vienas iš tigrų pradėjo ėsti mano motiną.Jis nukando jai ranką ir ėmė ją čiaumoti.
- KOKIĄ  istoriją norėtum išgirsti? Žinau neblogą istoriją apie triušį.
- Aš nenoriu istorijos, - pasakiau.
- Okei, - pasakė tigras ir atsikando mano tėvo.
Aš ilgai sėdėjau su šaukštu rankoje, paskui jį padėjau.
- Tai buvo maniškiai, - pagaliau ištariau.
- Mes atsiprašome, - tarė kitas tigras. <...>
- Galėtumėt padėti man išspręsti aritmetinius uždavinius, pasakiau.

Richard Brautigan, “Arbūzų cukruje”

Vakarnakt iki ryto skaičiau alpdama nuo katarsio, verkdama iš susijaudinimo, paskui kumščiavau stalinę lempą, rašydama sms draugams, kuriose buvo citatos iš kelių “Arbūzų cukraus”  skyrių. Paskui tariau prieš miegą supratusi, kad:

Aš rašau šūdą                  Mes rašome šūdą
Tu rašai šūdą                  Jūs rašote šūdą
Jis, jis rašo šūdą              Jie, jos rašo šūdą