Jis eina ir mąsto. Saulė. Ugnis dega. Ji šviečia. Žiūri. Valkata nori būti lyginamas su ja, nors žino, kad su saule negyvens.  Negali taip degti.
Saulė šviečia. Sniegas krenta ant namų. Negali kristi.Usonifuras panašus į ją, nes irgi gyvenime vienąkart sužibo. Gali miegoti, valgyti, dainuoti. Niekas kitas to neatkartos. Net ir Usonifuras. Plyksteli ir užgęsta. Žmogui būdinga gimti. Jau gimiau. Sužibi ir sunyksti. Dėl to negali dar kartą gimti kartu su savo šunimi. Visam. Šuo merdi vienas. Dabar nemiršta.
O saulė pakyla ir nusileidžia.  Net nemačiau, kaip jis silpsta, nes aš prisnūdau. Tad nemačiau, kaip mirė. Ir vėl pakyla… Jis pasirinko vienatvę. Dabar renkuosi ir aš. Aš jam pritariu. Labas.