Tik pamačiau tave ateinant
ir baigės sapnas
Kaip nelaiku...
Taip baigias nelaiku
ne tik sapnai -
gyvenimai, susitikimai.
Lyg mažas vaikas
susigūžiu, skverbiuos į pagalvę
kambaryje
kur gėlės veši dar nepasodintos,
išpažinčių ir atgailų kantatos skamba

-----------------------------------------------
Kodėl nelikai,
išėjai, kad viską prarastum -
paveldėtą skurdą, tėvų nuodėmes
savo
pragaištingą klaidatikystę,
nedrąsą ir neryžtą
parastum gęstančią miglotą ateitį
O tu pasiruošei būt pasmerkta,
būt ligi galo nesuprantama
aplinkinį kelią aplenkus -
sugrįžti į lemiamą žingsnį

-----------------------------------------------
Juodam lange žiūriu į tavo pusę,
į rytus
boluoja tamsoje geltonos lempos gaubtas
Kerojas ir nevysta, ir nevyksta
daugiau jau nieko - vien tik, kas įvykę
Mėnulis piešia ant kelių šešėlius -
vienatvės metų drumzles...
Keliai jau perkasti bekrypčiais apvažiavimais

                        2005 rugsėjis