širdis tvinsta ir slūgsta. miršta pianisto riešai ir vėtra atneša apžėlusį nevykėlį. o jie sakydavo, kad tai tu. o tai būdavau aš. slėpiaus. vėliau. vėliau. o vėliau, vat, dabar, kalnuotas vėjas sako: vilkis marškinius, eisim gyventi, raitokis rankoves, aš pūsiu tau į nugarą, jei eisi tiesiai...

tuoj susitiksim. susi....

nusiprausus čiunga. trinu akytę.