Garsas lange – atsispindi butelyje,
Kurį savo pavagusiom rankom laiko
Girtuoklis – alkocholio vergas;
Nors ir ant kojų jau vos bepastovi,
Meldžias jam, kaip dievui...
Ir skandina prarąją tuo pačiu,
Vis giliau nugrimzdamas.
Jau nebepamena laikų: kai buvo jaunas.
Jam laikas sustojo, nes kiekviena diena,
Tai ta pati ir vis nauja jo dozė...
Danielius POmirties
2005 m. liepa 22 d.


Danielius POmirties
