Vienas iš protėvių medžiojo lokius ir vienąsyk pamatė lokį be kailio. Jei jau tas buvęs visai plikas, medžiotojas irgi nusirengė ir išsinėrė iš odos, o po to lokį nudobė. Bet prieš tai jis užmigdė savo mažąjį sūnų – mat tas galėjo mirti iš baimės.
      Nudaigojęs lokį, jis vėl įsinėrė į savo odą ir pažadino sūnų. Kai jie grįžo namo, sūnus apie visa tai papasakojo.
      Taip apie medžiotoją porina garbingieji protėviai.