nuo piliakalnio skardžio
kur žydi geltonos laukgėlės
ir saulėlydis pasibaigęs
ir uodai kandžioja rankas
ir jau truputį šalta
ir dangus jau beveik pilkas
ir tenai pievos, laukai, pievos
o už nugaros kryžius ir geodezinis stulpelis
ir virš kaimo vienas, tik vienas didelis debesis
kaip ežeras, kuris tuoj nusileis
kai netyčia tave pašauksiu