Aistra drūgiuose

Sapnuosiu tave drūgiuose
Ir mūsų laukinį savaitgalį,
Škotijos kalnuose – sapnuosiu...

Pasiklysiu – prisisotinęs orchidėjų nektaro
Ir nenorėsiu užmigt, svaiguly: „kanapių pieno...“
Tavo laukiniai šokiai ves mane beprotybės linkme,
Aš pasiduosiu tau, nes negaliu užmerkt akių,
Prieš tavo kūno grožį – nuogume...

Aistra išskaptavo gilę ertmę manyje,
Gali tu pamatyti – mano akių gilumoje.
Užteks ten vietos mums, svajonėms mūsų
Ir namui stiklo stogu, kad stebėtume
Žvaigždėtąsias naktis rūgpjūtyje...

Danielius POmirties
2005 m. liepa 4 d. 

P.S Administracijai: man jūsų gerbiamieji ponai gaila, kad nebesugabate taip jausti kaip aš! Pripažinkite, kad ištrynėte šį mano kūrinį, ne dėl tos rašybos klaidos, o iš pavydo...
    Man yra gėda! Kad esu www.rasyk.lt, (poetų ir visų kitų besidominčių kūryba) narys. Pašalinkit mane:(