Skruzdėlyno tarnas

Rudosios skruzdės ropoja iš venų:
Esu vienatomis tarp žmonių.
Braidau veik verdančiame vandenyje -
Vėžiai raudoni gūrina.
Garai - mirusių skruzdžių dvasia -
Geriasi į Baltą rankšluostį -
Laikiną ilgesio karstą.

Tapau pernelyg vienišas,
Kad suskruzdėčiau:
Jau esu skruzdėlynas,
Sutvertas iš preparuoto kiaušinėlio,
Pakeitęs samanų žalumą 
Į rudą kostiumą...

Nėra pilkųjų skruzdžių -
Tik pilkosios ląstelės.

Mana viensėdija dvelkia vienaties kvapu -
Ten tarpuojasi skruzdės:
Šiltnamyje, kur juntu šiltnamio efektą,
Rūgštėlių lauke, kur lieju pyktį...

Prigulęs komposto dėžėn
Su raudonais sliekais, tariu:
- It benamis šuo noriu lakti naktį
Iš rieškių mergaitės.