Šekspyras

Te atleidžia man dievai,
bet ji gražesnė,
negu tūkstančiai žvaigždžių,
žvaigždėtą naktį danguje.

Jos lūpų nektaras,
tai man gyvybės
eleksyras, kurio norėčiau
paragaut, bet ji –
juk nekalta gelelė
nedrįstu jos nuskint...

O tie dievai –
beširdžiai, nejaugi jie
nemato, kokia aistra
liepsnoja mumyse.
Aš paaukosiu savo
širdį jiems – tik
už akimirka jos
glėbyje; žvaigždėtą naktį!

Danielius POmirties
2005 m. birželis 22 d.