Pagaliau atejo ta diena kai jau parasiau ta prakeikta egza.Bet nelaukiu antradieni, nes laukia dar vienas kosmaras. Sian man bloga.Siela paliko mane.Vel jauciu ta skausma.Bijau pirmadieni eiti pas daktarus, nes jau zinau, kad ko nors gero galima nelaukti. Skruostais rieda asaros kai pagalvija, kad galiu atsidurti invalido vezimelyje. Kodel man taip sunku galvoti apie tai...Kodel kaip kiti negaliu su tuo susitaikyti.?Privalau suprasti tai, kad esu stipri ir galiu liga iveikti.As privalau...
Sian eidama i egzamina gatves vidury nukritau, vos nepervaziavo masina. Vel kartojasi ta pati istorija, tik sisyk be pasekmiu.Man reikia stiprybes, kad valdyciau savo kojas. Man sunku matyti  motina kai ji zvelgia i mane ir mato mane kenciancia...As privalau buti stipri. Tiesiog privalau...