Gatvėse voliojasi sulaužytos ietys.
Mes susišiaušėme plaukus.
Mūsų namų stogai nudirti,
sienos raudonos nuo kraujo.

Kirmėlės šliaužo gatvėmis ir aikštėm,
smegenim aptaškyti mūrai.
Rausvi yra vandenys,
rūškani lyg odos rauginimo žievės,
ir kai mes gėrėme,
buvo jie ašarų skonio.

Apdrėbėm sienas moliu,
o mūsų turtas buvo tik suplyšęs tinklas.
Skydai (mūsų karių)
neįstengė mūsų apsaugot.
Graužėm šaknis
ir kramsnojome jūržoles.
Dulkėmis ir griuvėsiais
malšinome savąjį alkį,
driežais, kirmėlėm ir žiurkėm.
Išvydę mėsą,
rijome ją beveik žalią,
griebdavom nieko nelaukę
ir surydavom.

Mums buvo nustatyta kaina: kaina
jaunam vyrui, šventikui, vaikui,
jaunai mergaitei. Už vargano senio galvą -
tik kukurūzų dvi saujos,
tik dešimt musšūdžių, tik dvidešimt sūrių
jūržolių paplotėlių, tokia buvo kaina.

Auksas, žadeitas, brangūs drabužiai,
Kecalkoatlio plunksnos,
viskas, kas kadaise turėjo vertę,
pavirto į nieką.