Švytėjimas

Kraujagyslių sekliais upeliais
irkluoja  mikliai storos rankos:
tarp prasivėrusių  šlaunų  išnyra kelias,
per aksominę odą rangos
lyg baltos valtys pribuvėjos pirštai-
ant pagalvėlių jūros seilės tirštos.

Vanduo nubėgantis po keliais
žolėtam dugnui  prakalbėjo
jos lūpos- didelės ir žalios-
laukinė kriauklė šaukė vėją:
- išskleisk, išspjauk tarsi bures-
....šalia manęs. 

Geldelei skilus, šokantis moliuskas
aplipęs samana minkšta, prigludo
prie  delno tarsi  gabalėlis druskos
ar ryžio formos perlas- ir  netrukus,

lyčiu švytėjimą  – berniukas...